Turinys

• Pagrindinis skirtumas
• Palyginimo diagrama
• Kas yra sukibimas?
• Kas yra sanglauda?
• Sukibimas prieš sanglaudą

Pagrindinis skirtumas

Sukibimas ir sukibimas yra du tuo pačiu metu vartojami terminai, ir jie abu nurodo elemento ar junginio molekulių traukos reiškinius. Šie du terminai dažnai yra painiojami ir maišomi tarpusavyje, nes jie nurodo panašų funkcionalumą, tačiau iš tikrųjų jie skiriasi savo pobūdžiu ir atsiradimu. Sukibimas reiškia patrauklumą tarp skirtingų rūšių molekulių. Paprastai tai pastebima junginiuose, kur skirtingos molekulės susijungia ir sudaro visiškai naują junginį. Kita vertus, sanglauda yra tarpmolekulinė traukos jėga tarp panašių molekulių, arba mes galime pasakyti, kad traukos tarp panašių molekulių yra vadinamos sanglauda.

Palyginimo diagrama

	Sukibimas	Sanglauda
Apie	Sukibimas yra terminas, kuris nurodo skirtingų molekulių rūšių tarpmolekulines jėgas.	Sanglauda yra terminas, reiškiantis tarpmolekulines jėgas tarp panašių rūšių molekulių.
Tarp	Skirtingai nuo molekulių	Kaip ir molekulės
Rastas	Junginiai	Elementai
Efektai	Meniskai, kapiliariniai veiksmai ir kt.	Meniskai, paviršiaus įtempimas, kapiliarų veikimas ir kt.
Atsakingas už	Cheminis sujungimas, junginių, naujų produktų susidarymas ir kt.	Cheminis sukibimas, apibrėžkite elemento būseną ir kt.

Kas yra sukibimas?

Sukibimas yra terminas, naudojamas įbrėžti tarpmolekulinius skirtumus tarp skirtingų molekulių. Taip pat galime pasakyti, kad sukibimas yra traukimas tarp skirtingų rūšių molekulių. Paprastai tai atsitinka junginių atveju. Kai du skirtingi elementų tipai yra sumaišomi arba sureaguojami tarpusavyje, po cheminės reakcijos ar cheminio derinio gautas produktas yra cheminis junginys, turintis abiejų rūšių reaguojančių elementų molekules. Mišinyje ir junginyje yra įvairių molekulių. Tarp jų yra savotiškos traukos jėgos. Tarp dviejų skirtingų rūšių molekulių pritraukimo jėga gamtoje paprastai vadinama adhezija. Pavyzdžiui, vanduo H2O yra junginys, susidarantis sujungus vandenilį ir deguonį. Vandenyje vandenilio ir deguonies molekulės yra sujungtos viena su kita patraukliomis jėgomis; tai yra sukibimas. Tarp vandenilio ir deguonies molekulių pritraukimo jėga. Pagrindinė traukos jėga yra atsakinga už iš pradžių cheminį sukibimą, o po to sudaro kelią naujų produktų ar junginių formavimuisi. Pagal traukos jėgas ir derinio pobūdį sukibimo jėga yra padalinta į įvairias rūšis, kurios apima: dispersinį sukibimą, cheminį sukibimą ir difuzinį sukibimą. Cheminis sukibimas paprastai yra labiausiai paplitęs sukibimo būdas. Paprastai jo yra junginiuose, susidariusiuose dėl joninių, vandenilinių ir kovalentinių jungčių. Kalbant apie dispersinį sukibimą, garsiosioms traukos jėgoms buvo suteiktas vardas, prieš kurią mokslininkas jas atrado, Van der Waals jėgos yra tarp skirtingų rūšių molekulių, kurios dalyvauja junginio formavime. Kai dviejų skirtingų rūšių molekulės susilieja viena su kita ir abi yra mobiliojo pobūdžio ir yra gana tirpios, tada sukibimas vadinamas difuziniu sukibimu.

Kas yra sanglauda?

Sanglauda yra terminas, vaizduojantis traukos jėgą tarp panašių molekulių. Taip pat galime pasakyti, kad sanglauda yra reiškiniai, susiję su panašios rūšies molekulių pritraukimu vienas su kitu. Tai neįprastai randama elementuose. Atomas yra pagrindinis egzistuojančio daikto funkcinis vienetas. Molekulės yra atomų derinys. Elementuose traukos jėgos yra tarp tos pačios rūšies molekulių, kurios išlaiko tą elementą tam tikra forma ir padeda nustatyti elemento būseną. Pavyzdžiui, traukos jėgos tarp dujų molekulių, tokių kaip deguonis ir azotas, yra silpnos, palyginti su traukos jėgomis tarp aliuminio ir geležies. Štai kodėl deguonį ir azotą lengva suskaidyti, taigi jie yra dujinės, o geležis ir aliuminis yra kietos formos ir sunkiau suskaidomi. Žodis kohēzija kildinamas iš lotyniško žodžio darnus o tai reiškia „likti kartu arba suklijuoti“. Tai patenka į vidinę elemento savybę ir nusako jo formą bei būseną. Pagal molekulių struktūrą ir jų išdėstymą labiau tikėtina įvertinti visos medžiagos reaktyvumą ir pobūdį. Netgi junginiuose, kur tarpmolekulinės jėgos yra įvairių rūšių molekulėse, tos pačios prigimties molekulės vis dar turi tarpmolekulines jėgas, dėl kurių jos išsilaiko kaip savo ir vaizduoja savo buvimą junginio viduje. Dažniausias abu šiuos reiškinius paaiškinantis pavyzdys yra tai, kai gyvsidabris yra dedamas į stiklinę, rišamosios jėgos tarp savo panašių molekulių yra daug didesnės nei sukibimo jėgos tarp skirtingų gyvsidabrio ir stiklo molekulių, dėl kurių gyvsidabris išlaiko savo formą stiklas.

Sukibimas prieš sanglaudą

• Sukibimas yra patrauklumas tarp skirtingų molekulių.
• Sanglauda yra patrauklumas tarp panašių molekulių.
• Sukibimas randamas tik mišiniuose ir junginiuose.
• Sanglauda yra tiek elementuose, tiek junginiuose.
• Sukibimas yra atsakingas už naujų junginių susidarymą.
• Sanglauda apibūdina elemento formą ir būseną.