Turinys
Pagrindinis skirtumas tarp apatijos ir apatijos yra tas, kad Apatiškas yra abejingumo ar emocijų slopinimo būsena; susidomėjimo ar entuziazmo stoka ir Apatija yra abejingumo ar emocijų slopinimo būsena.
-
Apatiškas
Apatija yra jausmo, emocijų, susidomėjimo ir nerimo dėl kažkokio labai svarbaus dalyko stoka. Apatija yra abejingumo būsena arba emocijų, tokių kaip susirūpinimas, jaudulys, motyvacija ar aistra, slopinimas. Apatiškas individas nesidomi ir nerimauja dėl emocinio, socialinio, dvasinio, filosofinio ar fizinio gyvenimo ir pasaulio. Apatiškiems jų gyvenime gali trūkti tikslo, vertės ar prasmės. Apatiškas žmogus taip pat gali pasireikšti nejautrumu ar vangumu. Teigiamoje psichologijoje apatija apibūdinama kaip rezultatas, kai asmenys jaučia, kad neturi įgūdžių, reikalingų iššūkiui įveikti (t. Y. „Srautas“). Tai taip pat gali kilti dėl to, kad nesuvokiate jokio iššūkio (pvz., Iššūkis jiems nesvarbus, arba, atvirkščiai, jie išmoko bejėgiškumo). Apatija gali būti konkretesnių psichinių problemų, tokių kaip šizofrenija ar demencija, požymis. Tačiau apatija yra kažkas, su kuo visi žmonės susiduria. Tai natūralus atsakas į nusivylimą, panieką ir stresą. Kaip atsakas, apatija yra būdas pamiršti šiuos neigiamus jausmus. Šis įprastas apatijos tipas dažniausiai jaučiamas tik trumpalaikiu laikotarpiu ir kai jis tampa ilgalaikiu ar net visą gyvenimą trunkančiu būsenu, kai greičiausiai kyla gilesnių socialinių ir psichologinių problemų. Apatiją reikia skirti nuo sumažėjusio poveikio, kuris reiškia sumažintą emocinę išraišką, bet nebūtinai emociją.
-
Apatija
Apatija yra jausmo, emocijų, susidomėjimo ir nerimo stoka. Apatija yra abejingumo būsena arba emocijų, tokių kaip susirūpinimas, jaudulys, motyvacija ar aistra, slopinimas. Apatiškas individas nesidomi ir nerimauja dėl emocinio, socialinio, dvasinio, filosofinio ar fizinio gyvenimo ir pasaulio. Apatiškiems jų gyvenime gali trūkti tikslo, vertės ar prasmės. Apatiškas žmogus taip pat gali pasireikšti nejautrumu ar vangumu. Teigiamoje psichologijoje apatija apibūdinama kaip rezultatas, kai asmenys jaučia, kad neturi įgūdžių, reikalingų iššūkiui įveikti (t. Y. „Srautas“). Tai taip pat gali kilti dėl to, kad nesuvokiate jokio iššūkio (pvz., Iššūkis jiems nesvarbus, arba, atvirkščiai, jie išmoko bejėgiškumo). Apatija gali būti konkretesnių psichinių problemų, tokių kaip šizofrenija ar demencija, požymis. Tačiau apatija yra kažkas, su kuo visi žmonės susiduria. Tai natūralus atsakas į nusivylimą, panieką ir stresą. Kaip atsakas, apatija yra būdas pamiršti šiuos neigiamus jausmus. Šis įprastas apatijos tipas dažniausiai jaučiamas tik trumpalaikiu laikotarpiu ir kai jis tampa ilgalaikiu ar net visą gyvenimą trunkančiu būsenu, kai greičiausiai kyla gilesnių socialinių ir psichologinių problemų. Apatiją reikia skirti nuo sumažėjusio poveikio, kuris reiškia sumažintą emocinę išraišką, bet nebūtinai emociją.
Apatiškas (būdvardis)
Tuštuma; nepatiria gilių emocijų
"aistringas | abejingas"
Apatiškas (būdvardis)
Iš apatiškumo ar su juo susijęs.
Apatija (daiktavardis)
Emocijų ar motyvacijos stoka; susidomėjimo ar entuziazmo trūkumas kažko atžvilgiu; nesidomėjimas (kažkuo).
Apatiškas (būdvardis)
Tuštuma; neatsparus giliai emocijai; be aistros.
Apatiškas (būdvardis)
susidomėjimo ar susirūpinimo stoka; abejingas.
Apatija (daiktavardis)
Nori jausti; aistros, emocijų ar susijaudinimo skatinimas; nepasitenkinimas; - pritaikomas kūnui ar protui. Protui taikoma ramybė, nejaukumas ar abejingumo būsena, nesugebanti būti sugadinta ar priversta aktyviai domėtis ar patirti malonumą, skausmą ar aistrą.
Apatiškas (būdvardis)
mažai emocijų ar animacijos rodymas;
"moteris, kuri tapo aktyvi, o ne apatiška, kai sensta"
Apatiškas (būdvardis)
pasižymi susidomėjimo stoka;
"apatiška auditorija"
"Visata nėra nei priešiška, nei draugiška; ji tiesiog abejinga"
Apatija (daiktavardis)
emocijų ar entuziazmo nebuvimas
Apatija (daiktavardis)
bruožas, kad trūksta entuziazmo ar nesidomėjimo dalykais