Turinys

• Mentorius

  
  

  Mentorystė - tai santykiai, kai labiau patyręs ar daugiau žinių turintis asmuo padeda vadovauti mažiau patyrusiam ar mažiau žinių turinčiam asmeniui. Mentorius gali būti vyresnis ar jaunesnis nei mentuojamas asmuo, tačiau jis / ji turi turėti tam tikrą kompetenciją. Tai yra mokymosi ir tobulėjimo partnerystė tarp to, kas turi didelę patirtį, ir to, kas nori išmokti. Mentorystės patirtis ir santykių struktūra daro įtaką „psichosocialinės paramos, karjeros orientavimo, vaidmenų modeliavimo ir bendravimo kiekiui, vykstančiam mentorystės santykiuose, kuriuose dirba protegatai ir mentoriai.“ Asmenims, gaunantiems mentorystę, gali būti nurodytas protegatas ( vyras), protegatė (moteris), mokinys arba 2000 m. Mentorius gali būti nurodytas kaip krikštatėvis / krikštamotė ar rabinas. „Mentorystė“ yra procesas, kuris visada susijęs su bendravimu ir grindžiamas santykiais, tačiau tikslus jo apibrėžimas yra sunkiai pasiekiamas, šiuo metu naudojama daugiau nei 50 apibrėžimų. Vienas iš daugelio pasiūlytų apibrėžimų yra „Mentorystė“ - tai neoficialus žinių, socialinio kapitalo ir psichosocialinės paramos perdavimo, kurį gavėjas supranta kaip svarbų darbui, karjerai ar profesiniam tobulėjimui, procesas; mentorystė apima neformalų bendravimą, paprastai tiesioginį ir ilgalaikį laikotarpį tarp asmens, kuris, kaip manoma, turi daugiau atitinkamų žinių, išminties ar patirties (mentoriaus), ir asmens, kuris, kaip manoma, turi mažiau ( protégé). "Mentorystė Europoje egzistavo bent jau nuo senovės Graikijos laikų. Nuo 1970 m. ji paplito Jungtinėse Valstijose, daugiausia vykdant mokymo trūkumus, turinčius svarbių istorinių sąsajų su judėjimu, skatinančiu moterų ir mažumų lygybę darbo vietose, ir apibūdinamas kaip „Amerikos valdymo naujovė“.

  
  

• Mentee (daiktavardis)

  Žmogus, kuriam vadovaujama

• Mentorius (daiktavardis)

  Protingas ir patikimas patarėjas ar mokytojas

• Mentorius (veiksmažodis)

  Veikti kaip kažkieno mentorius

• Mentee (daiktavardis)

  asmuo, kuriam pataria, moko ar pataria mentorius.

• Mentorius (daiktavardis)

  Išmintingas ir ištikimas patarėjas ar stebėtojas.

• Mentorius (daiktavardis)

  protingas ir patikimas vadovas bei patarėjas

• Mentorius (veiksmažodis)

  eiti mokytojo ar patikimo patarėjo pareigas;

  "Garsus profesorius jam vadovavo, kai baigė mokyklą"

  "Ji yra puiki dėstytoja, tačiau jai nepatinka mentorystė"