Turinys

Pagrindinis fiziologijos ir psichologijos skirtumas yra tas, kad Fiziologija yra gyvųjų sistemų funkcijos mokslas ir Psichologija yra psichinių funkcijų ir elgesio tyrimas.

• Fiziologija

  Fiziologija (iš senovės graikų kalbos φύσις (physis), reiškianti prigimtį, kilmę ir λογία (-logija), reiškianti tyrinėjimą) yra normalių mechanizmų ir jų sąveikos mokslinis tyrimas, veikiantis gyvoje sistemoje.Biologijos subdisciplina, jos tikslas - kaip organizmai, organų sistemos, organai, ląstelės ir biomolekulės atlieka gyvoje sistemoje egzistuojančias chemines ar fizines funkcijas. Atsižvelgiant į lauko dydį, jis, be kita ko, yra padalintas į gyvūnų fiziologiją (įskaitant žmonių), augalų fiziologiją, ląstelių fiziologiją, mikrobų fiziologiją (mikrobų metabolizmą), bakterijų fiziologiją ir virusų fiziologiją. Fiziologinio funkcionavimo supratimui svarbiausia yra jo integruotas pobūdis su kitomis disciplinomis, tokiomis kaip chemija ir fizika, suderinti homeostatinės kontrolės mechanizmai ir nuolatinis ryšys tarp ląstelių. Nobelio fiziologijos ar medicinos premija skiriama tiems, kurie pasiekia reikšmingų šios disciplinos laimėjimų Karališkojoje Švedijos mokslų akademijoje. Medicinoje fiziologinė būsena pasireiškia normalios kūno funkcijos metu, o ne patologiškai, daugiausia dėmesio skiriant anomalijoms, atsirandančioms dėl gyvūnų ligų, įskaitant žmones.

  
  

• Psichologija

  Psichologija yra elgesio ir proto, įskaitant sąmoningus ir nesąmoningus reiškinius, taip pat mintis, mokslas. Tai yra didžiulės apimties ir įvairių interesų turinti akademinė disciplina, kuri, imant kartu, siekia suprasti kylančias smegenų savybes ir visas joms pasireiškiančias epifenomenų įvairoves. Kaip socialinis mokslas siekiama suprasti asmenis ir grupes nustatant bendruosius principus ir tiriant konkrečius atvejus. Šioje srityje praktikuojantis gydytojas arba tyrėjas yra vadinamas psichologu ir gali būti priskiriamas socialinio, elgesio ar pažinimo tyrinėtojui. Psichologai bando suprasti psichinių funkcijų vaidmenį individualiame ir socialiniame elgesyje, kartu tyrinėdami fiziologinius ir biologinius procesus, kurie yra kognityvinių funkcijų ir elgesio pagrindas. Psichologai tyrinėja elgesį ir psichinius procesus, įskaitant suvokimą, pažinimą, dėmesį, emocijas (įtaką), intelektą, fenomenologiją, motyvaciją (konotaciją), smegenų funkcionavimą ir asmenybę. Tai apima žmonių tarpusavio sąveiką, pavyzdžiui, tarpasmeninius santykius, įskaitant psichologinį atsparumą, atsparumą šeimai ir kitas sritis. Įvairių orientacijų psichologai taip pat atsižvelgia į nesąmoningą protą. Psichologai naudoja empirinius metodus priežastiniams ir koreliaciniams ryšiams tarp psichosocialinių kintamųjų nustatyti. Be to, arba, priešingai, naudodamiesi empiriniais ir dedukciniais metodais, kai kurie, ypač klinikiniai ir konsultuojantys psichologai, kartais remiasi simboline interpretacija ir kitomis indukcinėmis technikomis. Psichologija buvo apibūdinta kaip „svarbiausias mokslas“ su psichologiniais atradimais, susiejančiais su socialinių ir gamtos mokslų, medicinos, humanitarinių mokslų ir filosofijos tyrimais ir perspektyvomis. Psichologinės žinios dažnai yra naudojamos vertinant ir gydant psichinės sveikatos problemas, tačiau taip pat nukreiptos į problemų supratimą ir sprendimą keliose žmogaus veiklos srityse. Daugeliu atvejų psichologija siekia naudos visuomenei. Didžioji dalis psichologų užsiima terapiniu vaidmeniu ir praktikuoja klinikinėse, konsultavimo ar mokyklose. Daugelis atlieka mokslinius tyrimus įvairiomis temomis, susijusiomis su psichiniais procesais ir elgesiu, dažniausiai dirba universiteto psichologijos skyriuose arba dėsto kitose akademinėse vietose (pvz., Medicinos mokyklose, ligoninėse). Kai kurie jų dirba pramonės ir organizacinėse srityse arba kitose srityse, tokiose kaip žmogaus vystymasis ir senėjimas, sportas, sveikata ir žiniasklaida, taip pat atliekant teismo ekspertizę ir kitus teisės aspektus.

  
  

• Fiziologija (daiktavardis)

  Biologijos šaka, nagrinėjanti gyvybės ar gyvųjų medžiagų (organų, audinių ar ląstelių) funkcijas ir veiklą bei susijusius fizinius ir cheminius reiškinius.

• Fiziologija (daiktavardis)

  Gamtos objektų tyrimas ir aprašymas; gamtos mokslai.

• Psichologija (daiktavardis)

  Žmogaus proto tyrimas.

• Psichologija (daiktavardis)

  Žmogaus elgesio tyrimas.

• Psichologija (daiktavardis)

  Gyvūnų elgesio tyrimas.

• Psichologija (daiktavardis)

  Protinės, emocinės ir elgesio ypatybės, susijusios su konkrečiu asmeniu, grupe ar veikla.

• Fiziologija (daiktavardis)

  Mokslas, nagrinėjantis gyvų organizmų reiškinius; atsitiktinių ir būdingų gyvenimui procesų tyrimas.

• Fiziologija (daiktavardis)

  Traktatas apie fiziologiją.

• Psichologija (daiktavardis)

  Žmogaus sielos mokslas; konkrečiai, sistemingas ar mokslinis žmogaus sielos galių ir funkcijų žinojimas, kiek jas žino sąmonė; traktatas apie žmogaus sielą.

• Fiziologija (daiktavardis)

  biologinių mokslų šaka, nagrinėjanti organizmų funkcionavimą

• Fiziologija (daiktavardis)

  organizmo procesai ir funkcijos

• Psichologija (daiktavardis)

  psichinio gyvenimo mokslas