Turinys
Palikuonis (daiktavardis)
(taip pat palangė) Horizontali plokštė, sudaranti lango pagrindą.
"Ji žiūrėjo pro langą, alkūnėmis remdamasi į palangę."
Palikuonis (daiktavardis)
Horizontalus, konstrukcinis pastato elementas, esantis šalia žemės lygio ant pamato ar stulpų arba gulintis ant žemės greitai statybose ir turintis stačią rėmo dalį. Taip pat vadinama antžemine plokšte, grindų gruntu, padu, pado plokšte, purvu. Nutraukta slenkstis tinka tarp stulpų, užuot buvusi žemiau ir palaikanti stulpus į medienos rėmus.
Palikuonis (daiktavardis)
Tarp senesnių uolienų horizontalus negirdėtų uolienų sluoksnis.
Palikuonis (daiktavardis)
Medienos gabalas per kanalo užrakto dugną, kad vartai atsidarytų.
Palikuonis (daiktavardis)
Paaukštinta sritis ties nosies angos kaukole.
"nosies palangė"
Palikuonis (daiktavardis)
Vidinis įbrėžimo dugno kraštas.
Palikuonis (daiktavardis)
Jauna silkė.
Palikuonis (daiktavardis)
Vežimėlio velenas arba kriauklė.
Palikuonis (daiktavardis)
Daikto pagrindas ar pagrindas; ypač horizontalus gabalas, kaip mediena, sudarantis apatinį rėmo elementą arba palaikantis konstrukciją; kaip namo, tilto, staklės ir panašios palangės.
Palikuonis (daiktavardis)
Vežimėlio velenas arba kriauklė.
Palikuonis (daiktavardis)
Jauna silkė.
Cill (daiktavardis)
Žr. Sill., N. pamatai.
Palikuonis (daiktavardis)
konstrukcinis elementas, sudarytas iš ištisinės horizontalios medienos, sudarančios žemiausią karkaso ar atraminės konstrukcijos elementą
Palikuonis (daiktavardis)
(geologija) plokščioji (paprastai horizontalioji) negirdėtų uolienų masė tarp dviejų senesnių sedimentinių uolienų sluoksnių
